Prarasto pasaulio vaizdas "Prūsijos įdomybėse"

Penktojo „Prūsijos įdomybių, arba Prūsijos regyklos“, tomo pasirodymas žymi šio milžiniško leidėjų darbo pusiaukelę – iš 18 M. Pretorijaus veikalo knygų dienos šviesą išvydo devynios, tad liko išleisti tiek pat. Pastarasis tomas išlaiko tą pačią aukštą kokybės kartelę, kuri leidėjų buvo iškelta jau pirmame tome ir išlaikoma visose iki šiol pasirodžiusiose „Prūsijos įdomybių“ dalyse. Šaltinio rengimo publikuoti proceso sudėtingumą atskleidžia penktojo tomo pratarmė: tai ir finansų užtikrinimo, palankios darbinės aplinkos palaikymo, profesionalios komandos (vertėjai iš lotynų bei vokiečių kalbų ir į vokiečių kalbą, moksliniai redaktoriai, perrašų rengėjai) formavimo iššūkiai, su kuriais sėkmingai susidorota. Štai nespėjusio pabaigti penktojo tomo vertėjo Jono Kiliaus (1938–2012) darbai buvo pratęsti be žalos šio tomo bendram teksto integralumui. Taip pat svarbu išskirti leidėjų pagarbą tiek pačiam M. Pretorijui, tiek šio leidinio skaitytojams, kurią ypač atskleidžia leidėjų sprendimas atlikti išsamią lyginamąją „Prūsijos įdomybių“ rankraščių MSA ir MSB tekstų analizę. I. Lukšaitė ir jos komanda priėmė sąmoningą sprendimą pasirinkti sudėtingesnį, gerokai daugiau darbo reikalaujantį, tačiau tikresnius rezultatus siūlantį kelią, tai rodo jų atsidavimą darbui, kokybės siekį ir komfortiško kompromiso atmetimą. Galima neabejoti, kad ir paskutiniai du M. Pretorijaus gyvenimo darbo tomai bus parengti laikantis tų pačių principų. Belieka tikėtis ir linkėti leidėjams, kad šių „Prūsijos įdomybių“ tomų leidyba neužtruktų tiek, kad tai taptų skaitytojų kantrybės išbandymu